2022 m. liepos 5 d.
Pasitaiko atvejų, kai statybos rangos darbaus asmenys vykdo pagal žodinį susitarimą, tai yra nesudarę rašytinės sutarties. Žodines statybos rangos (subrangos) sutartis dažnu atveju sudaro ne tik fiziniai asmenys, bet ir juridiniai asmenys.
Statybos rangos (subrangos) sutarties samprata pateikiama CK 6.681 str. 1 d. „Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą“. CK 1.73 str., numatyti atvejai, kai turi būti sudaryta rašytinė sutartis. Šios teisės normos redakcijoje nėra nurodyta, kad statybos rangos sutarčiai yra privaloma rašytinė sandorio forma. CK 1.73 str. 1 d. 11 p. numato, kad rašytine forma turi būti sudaromi ir kiti sandoriai, kuriems CK nustato privalomą paprastą rašytinę formą. Tačiau statybos rangos teisinius santykius reglamentuojančios CK normos nenumato privalomos rašytinių sandorių formos.
Norime atkreipti dėmesį, kad nors CK ir nenumato privalomos statybos rangos sutarties rašytinės formos, tačiau praktikoje labai dažnai pasitaiko situacijų, kai rašytinės sutarties nebuvimas ginčo atveju apsunkina įrodinėjimą tos statybos rangos teisinių santykių šalies, kuri šiuose santykiuose yra nukentėjusioji, padėtį. Sutinkamai su CK 6.162 straipsnio 1 dalimi, sutarties sudarymo faktas gali būti konstatuojamas, tik kai nustatomi veiksmai, įrodantys šalių susitarimą.
Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Šios proceso teisės normos reiškia, kad civilinėje byloje, kurioje yra kilęs ginčas dėl sutartinių teisinių santykių tarp šalių buvimo ir dėl netinkamai vykdant sutartines pareigas kilusios žalos atlyginimo, nesant rašytinės formos sutarties, pareiga įrodyti, kad buvo susitarta ir, kad buvo susitarta dėl tokių tai sąlygų, kyla reikalavimą dėl netinkamo įvykdymo reiškiančiam ieškovui (CPK 178 straipsnis).
Dažniausiai praktikoje pasitaiko ginčų dėl atliekamų darbų įkainių, nes ginčo atveju nukentėjusioji šalis turi įrodyti, jog buvo sutarta jo nurodyta suma, o ne kitokia. Taip pat dažnas ginčas dėl atliekamų darbų terminų, nes užsakovas reiškia pretenzijas rangovui, jog darbai atlikti pavėluotai, nors rangovas teigia visiškai priešingai. Neretai ginčų kyla ir iš kieno medžiagų atliekami darbai, nes rangovas teigia, jog iš jo medžiagų, o užsakovas – priešingai. Taigi, nesant rašytinės statybos rangos sutarties, nuo statybos teisinių santykių nukentėjusiai žodinės sutarties šaliai reikia savo tiesą įrodinėti, remiantis papildomais įrodymais. Dažnai tenka byloje prašyti atlikti ir statybos techninę ekspertizę. Pavyzdžiui nesant rašytinės statybos rangos sutarties ar kitų rašytinių įrodymų dėl susitarimo dėl atliekamų darbų kainos, rangovas, atlikęs darbus ir siekdamas gauti atlyginimą už atliktus darbus, turi teismui įrodyti, kokia suma už darbus buvo sutarta su užsakovu. Užsakovui neigiant dėl sutartos atliekamų darbų kainos dydžio, rangovas gali pasitelkti kaip įrodymus internetinėse svetainėse esančiuose skelbimuose panašių darbų įkainius arba remtis kitais įrodymais, arba prašyti skirti statybos techninę ekspertizę.
Bendrijos kliento interesai tokioje situacijoje buvo apginti tik atlikus ekspertizę vietoje, tai yra pagal kliento pateiktas patalpų fotonuotraukas, kurios rodė suremontuotų patalpų būklę iki remonto atlikimo. Teismas sutiko su teiginiais, kad patalpos iš sandėliavimo paskirties buvo įrengtos kaip administracinei/biurų veiklai tinkamos patalpos, kurių ir nuomos įkainiai, ir bendra vertė yra didesnė, todėl spręndė, kad atsakovės turtas buvo pagerintas.
Apeliacinio teismo nutartis civ byloje Nr. e2A-569-516/2021.